apreikalauti — 1. tr. sutvarkyti reikalus, atlikti darbus: Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo P.Cvir. Jis man nors namie reikalus apreikalautų BsPIII165. Drūčiai sugaišau, kol tą Kauną apreikalavaũ Skr. | refl. tr … Dictionary of the Lithuanian Language
atreikalauti — 1. tr., intr. Š atgal, iš naujo išreikalauti: Kiekviena šalis gali atreikalauti, ką yra davusi rš. | refl. Š. 2. tr. sutvarkyti, atlikti reikalus: Anas atreikalãvo reikalus, t. y. atliko J. | refl. J, BŽ328: Ilgai mieste nebūkiam: atsireikalauk … Dictionary of the Lithuanian Language
išreikalauti — 1. tr. Š, DŽ atkakliai, primygtinai prašant, priversti ką atlikti, duoti: Mokytojas sugebėdavo iš mūsų išreikalauti, ko norėdavo A.Vencl. Atitaisyti klaidą, išreikalauti žadėtus lenkų žemei kraštus esame pasiųsti! V.Krėv. Lenkijos išreikalauta iš … Dictionary of the Lithuanian Language
nureikalauti — 1. tr. paliepti kur nuvykti: Nureikalãvo mane valsčiun Š. 2. refl. Brs euf. nusituštinti: Nusireikalauti gali už klojimo Srv. ^ Neik iš miško nenusireikalavęs, į viešes nevalgęs LMD. reikalauti; apreikalauti; atreikalauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pareikalauti — tr. 1. DŽ1, Krm atkakliai, primygtinai paprašyti, priversti ką atlikti: Taip jam pasakysi, kai jis pareikalaus tavęs kaipo žmonos V.Krėv. Vieną kartą vienas ponas pareikalavo atlyginimo nuo savo kaimyno, šitas, kito šuns neturėdamas, davė į to… … Dictionary of the Lithuanian Language
prireikalauti — tr. daug ko pareikalauti atlikti: Man visko prisakė, prireikalãvo (daug reikalų susakė sutvarkyti) Dkš. reikalauti; apreikalauti; atreikalauti; įreikalauti; išreikalauti; nureikalauti; pareikalauti; prireikalauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
reikalauti — reikalauti, auja ( auna), ãvo 1. tr. atkakliai, primygtinai prašyti, versti ką atlikti: Juk dievai – ne žemės valdovai, kad reikalautų mūsų ištikimybės V.Krėv. Pamiškėj pūtė į ragą ir garsais reikalavo nuleisti tiltus A.Vien. Neišleisdamas iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
sureikalauti — 1. tr. iš visų reikalaujant surinkti: Liuob šniūrų sureikalaus iš parakvijos Ggr. 2. refl. tr. suvartoti savo reikalams: Sau susreikalaunu, būdavo, linus Ck. 3. tr. parūpinti, pristatyti: Sureikalãvo tuoj daktarą, i pastaisė [ligonis] Klt.… … Dictionary of the Lithuanian Language
įreikalauti — tr. paliepti įeiti: Įreikalãvo žmogelį vidun, raštinėn, ir liepė kažin kokį popierį pasirašyti Š. | refl. Š. reikalauti; apreikalauti; atreikalauti; įreikalauti; išreikalauti; nureikalauti; pareikalauti; prireikalauti; … Dictionary of the Lithuanian Language